2012 m. vasario 16 d., ketvirtadienis

Gandais ir istorijomis apie vampyrus apaugusi, nuoširdi ir saulėta - Rumunija

Šį pasakojimą noriu pradėti keliais įdomiais faktais apie šią šalį:

Rumunijos sostinė - Bukareštas, kartais dar vadinamas Pietų Paryžiumi

Bukarešte esantys Parlamento rūmai antrasis pagal dydį pastatas pasaulyje, nusileidžiantis tik Pentagonui

Trovantai – tai paslaptingi akmenys, kurie, pasak vietinių Rumunijos gyventojų ir mokslininkų, nuolat auga.

Tansfegerešanas (rum.k. Transfăgărăşan) - tai vienas aukščiausių ir pavojingiausių asfaltuotų kelių Rumunijoje, ir visai pagrįstai tituluojamas vaizdingiausiu keliu Pasaulyje. Trumpas filmukas apie tai kaip šiame kelyje linksminosi pašėlę Aukščiausios pavaros vyrukai



Linksmosios kapinės! Skamba neįprastai, tiesa? Nes viso pasaulio žmonės, atėję aplankyti mirusiųjų, kapinėse būna tylūs ir rimti, elgiasi santūriai, neišgirsi juoko, veiduose nepamatysi šypsenų. Bet „Linksmosios kapinės“ šiaurinėje Rumunijos dalyje laužo šiuos stereotipus. Čia, mažame Sapantos kaimelyje yra įsikūrusios keisčiausios kapinės Europoje, kur žmonės renkasi ne liūdėti ar gedėti, bet švęsti ir linksmintis.



O dabar šiek tiek apie mano kelionę ir įspūdžius:

Vampyrų šalies beieškant…
“Į Rumuniją? Ten gi vieni čigonai, ką tu ten veiksi?“ maždaug taip reguodavo daugelis sužinoję, jog nusprendžiau  praleisti vasarą šioje šalyje. Taip pat prisimintos ir visos istorijos apie vampyrus ir drakulą.  Su draugais net juokaudavom, kad gal ir česnaką jie oro uostuose pardavinėja. Tačiau visos kalbos ir stereotipai, kuriuos girdėjau apie šią šalį ir joje gyvenančius žmones, buvo sugriauti jau pirmosiomis mano viešnagės Rumunijoje dienomis.
Į Rumuniją pirmiausia vykau atlikti savanoriškos stažuotės, kurios metu dirbau mokykloje su 11-12 klasių mokiniais, vėliau stažuotei įsibėgėjus aš ir dar trys mano kolegės gavome dvi savaites atostogų, kurias nusprendėme išnaudoti, kad dar geriau pažintume šią šalį ir čia gyvenančius žmones.
Keliavimo Rumunijoje ypatumai
Kelionės metu aplankėme Kliužą (Cluj), Iašą (Iasi), Piatra Neamt (Piatra Neamț), Timišuarą (Timișoara), Sibiu, Sigišuarą (Sighişoara), Bukareštą (București), Brašovą (Brașov). Kiekvienas iš jų išsiskiria vis kitokiu gamtovaizdžiu, architektūra ir net ten vyraujančia atmosfera. Kliužas, Iašas ir Timišuaras primena šiuolaikinius didmiesčius su daugybe visur skubančių žmonių, bet kartu žavėjo ir puikiai išsilaikiusia senąja architektūra. Sigišuarą praminėme "Mažuoju Paryžiumi", dėl daugybės gotikinio stiliaus pastatų, kažkokio nepaprasto jaukumo bei linksmų spalvingų namelių. Sibiu – tikras rojus viduramžių mylėtojams, kiekvienas žingsnis ten meną šį laikotarpį ir ne veltui didžiausi viduramžių festivaliai kasmet rengiami šiame mieste. Brašovas ir Piatra Neamt tai lyg kurortiniai miesteliai užburiantys savo gamtovaizdžiu ir kalnais. Ten lankantis atrodo, jog net oras yra kažkoks kitoks. Bukareštas – šalies sostinė ir didžiausias miestas Rumunijoje, kuriame telpa įvairiausių laikotarpių architektūros ir didžiuliai parkai. Šis miestas taip pat žymus ir tuo, jog jame yra antras pagal dydį pastatas pasaulyje – Parlamento rūmai (pirmasis – Pentagonas, JAV). Per ekskursiją, trukusią 2 valandas, po šiuos rūmus sugebėjome pamatyti tik 3% viso pastato.









Per beveik 2 savaites trukusią kelionę traukiniuose iš viso praleidome 43 valandas ir nukeliavome daugiau nei 2300 kilometrų. Ir nors ilgiausia kelionė traukiniu truko daugiau nei 14 valandų, šis laikas niekada neprailgdavo, nuotaiką visada praskaidrindavo kartu važiuojantys keleiviai, kurie nors ir sunkiai arba visai nekalbėdami angliškai, stengdavosi papasakoti apie savo šalį ar bent jau pasidomėdavo iš kur mes ir ką veikiame Rumunijoje. Be to peizažas pro traukinio langą ne kartą privertė išsižioti.
Kelionės traukiniais Rumunijoje nėra pigus malonumas, nebent esi studentas, bet nuolaidas gali gauti tik Rumunijoje besimokantys. Tačiau su vienos vietinės merginos pagalba išsiaiškinome, jog turistams egzistuoja specialus pasiūlymas, jei kelionės meršrutas ne mažesnis kaip 500 kilometrų, siūloma nuolaida, kuri beveik perpus sumažina išlaidas kelionei. Sistema labai paprasta ant specialaus blanko agentūros darbuotoja surašo visus miestus ir eilės tvarką iš kur į kur vyksti. Galioja viena taisyklė kiekviename mieste reikia praleisti ne mažiau 24 valandų ir ne daugiau 5 dienų. Kiekvieną kartą išsilaipinęs kitame mieste pirmiausia turi nueiti prie bilietų kasos ir gauti antspaudą, jog atvykai į miestą. Gal ir skamba kiek sudėtingai ir senamadiškai, bet realybėje viskas veikia labai paprastai. Vėliau tą lapą su maršrutu ir anspaudais reikia parodyti bilietų kontrolieriui traukinyje ir viskas. Paskutinės kelionės metu visą musų maršrutą pamačiusi kontrolierė labai nustebo, apsidžiaugė (turistai Rumunijoje dar nėra labai dažni) ir pasiūlė pereiti į pirmąją traukinio klasę. Vėliau kiekvieną kartą praeidama plačiai šypsojosi ir vis klausė ar nereikia kokios pagalbos.

Išskirtiniai rumunų bruožai
Žmonės Rumunijoje labai paslaugūs ir šilti, net ir nemokėdami kalbos stengiasi bendrauti ir suteikti norimą informaciją. Labiausiai nustebinęs įvykis – vaisių turguje dirbančių moterų noras bendrauti, kiekvieną kartą mums atėjus, jos bandydavo sužinoti kaip mums sekasi, ar Rumunija palieką gerą įspūdi. Tačiau problema buvo tai, jog nei viena iš jų nemokėjo kalbėti angliškai, todėl reikėjo vietinio žmogaus, kuris padėtų mums susikalbėti arba turėdavome pasitelkti kūno kalbą, bet stažuotės laikui einant į pabaigą, šios moterys ėmė mokytis anglų kalbos! Kiekvieną kartą mums atėjus jos budavo pasiruošusios kelias frazes ir klausimus mums anglų kalbą, kuriuos joms išversdavo jų vaikai.


Dar vienas rumunams būdingas bruožas – ekstremalus automobilių vairavimas. Kelio ženklai ir galiojančios kelių eismo taisyklės čia mažai kam rūpi. Kelyje taisykles sau susikuria kiekvienas rumunas. O frazė “automobilio posūkio signalai yra tik nereikalingi atributai, kuriuos automobilius gaminančios kompanijos sugalvojo tik tam, kad galėtų gauti daugiau pelno” geriausiai apibūdina vairavimo Rumunijoje ypatumus. Labiausiai stebinantis faktas yra tai, jog per daugiau nei 6 savaites praleistas šioje šalyje, neteko matyti nei vienos avarijos.

3 komentarai:

  1. Šaunuolė, Monika!!! Super įspūdžiai ir jų pateikimo stilius :))))

    Linkiu kuo daugiau keliauti ir lauksim naujų istorijų.

    AtsakytiPanaikinti
  2. Nors ir teko aplankyti išties nemažai šalių, tačiau Rumunija visgi paliko savo atspalvį... Mano galva, tai yra kontrastų šalis - tarp tarybinės santvarkos ir naujo pasaulio, kultūros šedevrų bei apleistų vietovių, gotikos bei viduramžių, kalnų bei jūros... Galbūt dėl to tokiai šaliai kaip ši išties verta skirti dėmesį. Nepamiršiu Rumunijos ir esu įsitikinęs, jog tu, Monika, irgi :))

    AtsakytiPanaikinti